Piligrimystė yra daugiau nei paprasta kelionė, tai religinio pasišventimo aktas. Mūsų pareiga Žemėje – pasiruošimas kelionei į Dangų. Tai primindama, piligrimystė nutiesia tiltus pas Dievą.
Piligrimų kelionės tikslas – šventa vieta ar šventas objektas. Tokiose vietose jaučiamas dieviškumas ir šventenybė. Krikščionybėje piligrimystės reiškinys atsiskleidžia ryškiausiai. Pirmieji krikščionių piligrimai buvo Trys karaliai, aplankę kūdikėlį Jėzų.
Didžiulės minios piligrimų keliauja į Romą ar į Mergelės Marijos apsireiškimų vietas Lurde (1858 m.), Fatimoje (1917 m.) Ten paliktos žmogaus kūno dalių kopijas iš medžio bei metalo (votai) simbolizuoja stebuklingą išgijimą ar išsigelbėjimą.
Piligrimystė turi ir simbolinę reikšmę. Tai kelionė ne tik į išoriškai apčiuopiamą vietą, bet taip pat kelionė į save savo vidaus erdves. Piligriminė kelionė išsilavinimo ir apsivalymo kelias, kurį perėjęs maldininkas persikelia iš žemiško pasaulio į šventenybės karalystę.
Panevėžyje ir Panevėžio apskrityje aktyviausiai žygius organizuoja „Centriukas“. 2001m. Vyko keliaujanti stovykla „Ginučiai“. Kiekvienais metais rugpjūčio 15 dieną žygiuojame 36 kilometrus į Krekenavą, kur dalyvaujame Žolinių atlaidose. 2005m. piligriminėje kelionėje „Jėzus – mūsų gyvenimo duona“ žygiavom 180 kilometrų iš Krikštėnų į Truskavą kartu su žymiu „Pain de Vie“ misionieriumi Pakaliu. Nuo 2006 m. iki 2008 m. vyko trys žygiai „Džiaugsmo karavanas“. Pirmasis Džiaugsmo karavanas“ išžygiavo iš Telšių į Žemaičių Kalvariją, antrasis iš Berčiūnų į Joniškėlį, na o trečiasis „Džiaugsmo karavanas“ dar tik pajudės… 2009 birželį. Kiekvienais metais „centriukas“ dalyvauja 80 kilometrų piligriminėje kelionėje į Šiluvą, šiame žygyje dalyvauja visa Lietuva: nuo vaiko iki močiutės, nuo biuro darbuotojo iki kareivio.